- žlebtelėti
- žlèbtelėti vksm. Kupri̇̀nė žlèbtelėjo ant grindų̃.
.
.
žlebtelėti — žlèbtelėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo RŽ, KŽ 1. tr., intr. Jrb, Krkl tarstelėti, šnipštelėti: Ji žodį tik žlèbtelėjo, tuo suprato kiti J. Jis ma[n] žlèbtelėjo, ka Jonas nori mani aplankyt Smln. Jis ma[n] tik žlèbtelėjo į ausį, aš i dūmiau namo Stak … Dictionary of the Lithuanian Language
slepterėti — slèpterėti, ėja ( i), ėjo tr. 1. N, K, KŽ vos girdimai pasakyti. 2. K, KŽ neapgalvotai pasakyti, žlebtelėti … Dictionary of the Lithuanian Language
žlebtelti — žlèbtelti, i ( ia), ėjo žr. žlebtelėti: 1. Žlebteli kokį žodį per neatsargumą, paskui tardo Gs. Žinai, žlebtelsi puse lūpų, o man – kukuok. Rupkės, dar atimt gali arklį, ką manai V.Bub. 2. Žodį žlèbtelia – iš to piktumas Gs. Į akis žlèbtelt… … Dictionary of the Lithuanian Language
žlebterėti — žlèbterėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo Rtr, KŽ žr. žlebtelėti: 1. Kbr, Prk Dūdjonienė nenoriai nusišypsojo, mane pamačiusi, ir taip pat nenoriai žlebterėjo vieną kitą žodį I.Simon. 2. Snt Mažu ką daugiau būtų žlèbterėjęs, – tai būtų ir išvežę Pjv. Jei… … Dictionary of the Lithuanian Language
žleptelėti — žlèptelėti, ėja ( ia NdŽ, KŽ), ėjo RŽ, DŽ = žlebtelėti … Dictionary of the Lithuanian Language